Grindų šiluminis laidumas |
← |
Jei įrengtas grindinis šildymas, skirtingai nuo tradicinio šildymo metodo, būtina atkreipti dėmesį į klojamų grindų tipą ir medienos rūšį. Jei įrengtas šildomas pagrindas, rekomenduojama rinktis stabilesnes medienos rūšis, t. y. kuo mažiau ir lėčiau reaguojančias į drėgmės ir temperatūrų pokyčius. Vertinant įvairias medienos rūšis pagal Janka stabilumo skalę, vienos stabiliausių pripažįstamos apdoroto pluošto bambuko, meskito, plienmedžio, baltojo uosio ir kietojo klevo.
Efektyviam grindiniam šildymui Vokietijoje rekomenduojama, grindų šiluminė varža nedidesnė už 0,15 m2K/W.
Šiluminis laidumas – medžiagos savybė praleisti šilumą, t. y. termoizoliacinė medžiagos savybė. Šią savybę apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnėmis izoliacinėmis savybėmis pasižymi medžiaga.
Šiluminė varža – tai tam tikro (apibrėžto) storio gaminio gebėjimas priešintis šilumos prasiskverbimui. Šiluminė varža priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) , izoliacinio sluoksnio storio (d) ir skaičiuojama pagal formulę: R=d/ λ
Kuo didesnė šiluminė varža, tuo geresnės yra medžiagos izoliacinės savybės. Šilumos varža R yra išreiškiama m2 K/W.
Bambuko šiluminio laidumo palyginimas su ąžuolo
λ = 0,26 bambuko masyvo lentos
λ = 0,16 ąžuolo masyvo lentos
Grindų šiluminio laidumo skaičiavimai:
14 mm storio
R=0,014/0,26=0,053 m2K/W bambuko masyvo lentos
R=0,014/0,16=0,087 m2K/W ąžuolo masyvo lentos
↑ | ← |